Trečiadienis, Lapkričio 25, 2009

Naminis tigras

Labas vakaras Jums taria naminis tigras ir  jo pagamintoja boczoo. Šįkart manau nepasakosiu, ką tas tigras mėgsta, ką veikia, o ko ne. Dabar tai geriau žino jo turėtoja Magic. Geriau parašysiu, kaip ir kodėl jis atsirado.


Atsiradimo priežastis trumpa - Magic man padovanojo akių komplektą.  O aš pažadėjau prilipdyt jas savo žaislui ir "padovanot atgal". Taip ir buvo.
Visą šį daikčiuką burbuliuką nerti buvo labai smagu, nors turiu prisipažint, kad letenėlės lengvai "užkniso" :) - vis nenorėjo būti panašios viena į kitą. Bet čia tik aš pati kalta, nes amigurumiams niekada nenaudoju schemų ir visada viską neriu iš akies. Tai gal todėl mano žaislų ir amigurumi'iais negalima vadinti. Japoniški amigurumiai man atrodo tokie tikslūs, kad taip tiesiog negalėčiau. Juk tada tai ne hobi, ne smagumas, o labai sunkus darbas. Vaje.


Taigi nerti pradėjau nuo snukučio ir tik iš oranžinių siūlų. Nunėriau tokį, kaip mano močiutė pasakytų, "uzboną". Iškimšau jį poliesterio pluoštu ir pabaigiau reikalą su uodega. Tada susiradau storokus siuvimo siūlus ir keletą trumpų vakarų stropiai nėriau kailio dryžius. Tuomet su "neatsimenu kokiu" siūlu sutraukiau uodegą, kad būtų riesta ir kieta ir su juodais siuvimo siūlais pritvirtinau visus dryžius. Per kelias minutes surezgiau ausis ir jas prisiuvau. Tada išiuvinėjau snukutį ir pablizginau nosiuką. Nieko nemoku daryti nuosekliai.
Plokščiai nunertas kojas prijungiau vąšeliu (kad tvirčiau laikytųsi).

Ir galiausiai įklijavau akis! Argi jos ne nuostabios? :)


Trečiadienis, Lapkričio 18, 2009

Aš jau seniai nemačiau tigro..


Va ką perskaičiau Magic puslapėlyje ir pasakiau sau, kad galų gale viskas, gana sirgt ir gana teisintis darbų krūva. Ir padariau tigrą. Ir rytoj kelausiu paštan priduot.



Antradienis, Lapkričio 10, 2009

Pienas su medumi



"Užgulta nosis"
Neprigirdinčios ausys
Paplaukusios akys
ir raudona gerklė.
mane privertė prisiminti, kad namuose yra virtuvė, kur galima gauti kažko gero, ko negalima nusipirkti parduotuvėje ir neteko matyti kavinėje - karšto pieno su medumi. Taip, gyvenant vienai, man labai sunku prisiversti gamintis ką nors tik sau. Rodos, norėtųs ir to, ir ano, bet kur ten kepsi vieną kotletą ar troškinsi porą balandėlių. Bet vienas puodelis pakaitinto pieno su medumi - pats tas!

Tiems, kas nori prisijungti,  išduodu savo "technologijas":

  • imu indelį, kurį šiaip jau naudoju tik stipriai kavai užvirti, ir jį pripildau pieno (deja, iš parduotuvės)
  • ant mažos ugnies lėtai užvirinu
  • palieku aušti, o pati tuo tarpu einu pasidaryt kokį mažmožį - nusilakuoti nagus, patikrinti kaip antakiai auga ar pateplioti aliejumi plaukų galiukus
  • grįžtu į virtuvę, įmetu į savo karvės puodą du arbatinius šaukštelius medaus
  • užpilu jau pravėsusiu pienu.
Karštame (>70°C) gėrime išnyksta visi geri medaus dalykai, todėl geriau šiek tiek luktelti :)

Beje, nuotraukoje demonstruojama viena iš dviejų mylimų karvių, kurias mudu su T prieš du metus pirkome Užgavėnių šventėje Rumšiškėse. Tuos puodelius aptikome netoli pagrindinio įėjimo į liaudies buities muziejų ir, kad jų nesudaužytume, rezervavomės, ir pasiėmėme šventės pabaigoje. Deja, viena karvė, nelaimingo atsitikimo metu neteko rankenos, o Keramikos dirbtuvių "Gandas" niekur ir niekad daugiau nebematėme prekiaujant. Jų interneto puslapis taip pat mistiškai neveikia..
Eh.. na bet kita karvė dabar stovi prieš mano kompiuterį ir karštas pienas su medumi joje labai skaniai garuoja.
Skanaus!